Lietuvos architektūra išgyveno daug raidos etapų. Neatskiriamai susijusi su socialiniais procesais, tautos likimu, atiduodama laikui, karams milžinišką negražinamą duoklę, ji kito kiekybiškai, nepaisant visų negandų, paliko neišdildomų pėdsakų, didelių ir savitų vertybių.

Kiekvienas kraštas savo gyventojams bei atvykstantiems svečiams stengiasi būti kuo patrauklesnis, gražesnis, teikiantis pramogų ir poilsio, savitas istoriniais bruožais.

Zanavykija – kitų Lietuvos regionų kontekste išsiskiria unikalumu. Nors dauguma Lietuvos dvarų XXI a. pradžioje merdi, Zanavykijos dvarai šiandien išgyvena atgimimo laikotarpį. Griuvo pastatai, iro puikiausi rūmai, Zyplių dvaras sparčiai sunyko sovietiniais laikais. Tik jų dvasia liko – iki šių dienų.

Šiuo metu intensyviai vyksta Zyplių dvaro atstatymo darbai. Zanavykų krašto tradicijos gyvos rekonstruojamo Zyplių dvaro komplekso aplinkoje, o kasmet rengiami Zyplių dvare tautodailininkų plenerai-stovyklos sukuria Zanavykijos etninės kultūros tyrinėjimo bei sklaidos bazę.

Dvare plenero metu sukurti meno kūriniai ne tik formuoja dvaro estetinį veidą, bet ir prisideda prie Lukšių miestelio parko kūrimo. Meno kūrinių kolekcija metai iš metų gausėja.

Šiame regione ilgai nebuvo kalvystės pasekėjų, kasmet į šią veiklą įsitraukia vis daugiau jaunųjų kūrėjų, besidominčių kalvio amatu. Jų kūryba atspindi savojo regiono tradicijas, todėl visuomenė atidžiau pažvelgia į savojo krašto tradicinę kultūrą. Šiandien kalviai savo metalo kalyba gyvai parodo, kad tradicija gali būti išlaikyta tik tuomet, kai ji suprantama gyvai.

Kuriamas Sūduvos, kaip kultūros paveldu ir tradicijų aktualumu besirūpinančio krašto, įvaizdis išliks ateinančioms kartoms. Jaunoji karta turės galimybę gyvai išvysti tradicinius amatus, pristatomus tokioje autentiškoje Zyplių dvaro aplinkoje ir prie jų prisiliesti.

Čia vykstantys kultūriniai renginiai paskatins visuomenę bei pačius kūrėjus labiau saugoti per šimtmečius puoselėtą ir brandintą ne tik išorinį, matomą, bet ir vidinį, dvasinį šio krašto identitetą.