Vienas iš tikslų yra sukurti palankią aplinką įvairiapusiškai Zyplių dvaro sodybos plėtrai, panaudojant joje išlikusį etninės kultūros paveldą. Tuo tikslu erdviame 21 ha žemės sklype numatoma atgaivinti Zyplių dvaro ansamblį su tradicine kiemų planine struktūra, būdingais pastatais, želdiniais ir vandens telkiniais. Ansamblis visapusiškai atskleidžia kultūrinę, etnografinę bei architektūrinę dvaro sodybos vertę.

Kadangi sodyba išsiskiria savitu, itin ryškiu etninės kultūros vertybių kompleksu, XVIII–XIX a. architektūra, archeologijos, mitologijos, vertybėmis ir gyvąja tradicija (bendruomenės gyvenimas, verslininkystė, amatininkystė, tautodailė, folkloras), administracinėmis ir mokslo priemonėmis siekiama išsaugoti šios sodybos kultūros paveldą ir gyvosios tradicijos, gamtos, istorijos, mitologijos, archeologijos vertybes.

Parkas yra neatsiejama dvaro sodybos dalis. Norima išsaugoti ypatingai retas medžių rūšis: platanalapį klevą, juodąją pušį, popieržievį beržą, raudonuosius bei paparatuosius ąžuolus, sidabrinius klevus,  balzaminių tuopų alėjas. Pastatų kompleksą papildys sodas, formuojami gėlynai, tvarkomi tvenkiniai. Siekiama, kad parko teritorija būtų puiki poilsio zona. Skatinama sodyboje tradicijomis pagrįstų turizmo ir reakreacijos paslaugų, ūkinės ir bendruomeninės veiklos, verslų ir amatų plėtra, skleidžiama informacija apie sodybą, jos vertybes ir tradicijas.

Kadangi Zyplių dvare yra įgyvendinami įvairūs tarptautiniai projektai („Šešupės malūnai'2004, „Šešupės malūnai'2005“, skirti Baltijos šalių folkloro autentiškumo išsaugojimui, puoselėjimui ir aktualizavimui, tarptautiniai tautodailininkų plenerai „Zyplių žiogai-2003, 2004, 2005”, Lenkų tautodailės paroda, „Europos turas-2005“, Europos paveldo dienos) lankytojai, svečiai turi galimybę susipažinti su kitų šalių liaudies kultūra, folkloro paveldu, menu, istorija. 

Zyplių dvarą lanko įvairi auditorija: moksleiviai, įprastiniai turistai, menininkai, mokslininkai, valstybės pareigūnai, politikai, užsieniečiai.